- įsivėdėti
- 1 įsivėdė́ti žr. 1 atsivėdėti 1: Įsivėdė́jęs numetė akmenį lig debesų Sdb. \ vėdėtis; atsivėdėti; įsivėdėti; pasivėdėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsivėdėti — 1 atsivėdėti 1. LVIV412, FrnW, DŽ1, LKT339(Krd), Dkšt, Rš, Dsn, Ktk, Lel, Grž, Paį, Pc, Nmj, Grl, Alk, Br, Žvr atmesti atgal ar aukštyn (ppr. ranką), užsimoti (smogti, mesti): Kap atsivėdėsiu, kap duosiu tau! Dglš. Aš jam būčia pylęs, ale nebuvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasivėdėti — 1 pasivėdėti; Ser žr. 1 atsivėdėti 1: Jis kirto pasivėdėjęs į medį NdŽ. vėdėtis; atsivėdėti; įsivėdėti; pasivėdėti … Dictionary of the Lithuanian Language